Pokario metais Anykščių gimnaziją kai kas vadino generaliniu štabu. Čia dirbo mokytojai savanoriai, Nepriklausomybės kovų dalyviai Pranas Šulga, Kazys Bulota, Lietuvos kariuomenės atsargos karininkai – pulkininkas – leitinantas Juozas Strazdūnas, majoras Juozas Šakėnas, karo mokyklą baigęs Stasys Kunčinskas.
Iš visų išsiskyrė atsargos majoras Antanas Maneika. Jo gyvenime atsispindi svarbiausi XX a. Lietuvos istorijos vingiai, vertę žmones dažnai atsisdurti tai vienoje, tai kitoje ideologinės kovos pusėje.
Gimė Antanas Maneika 1896 m. vasario 15 d. Troškūnuose, mažažemių valstiečių šeimoje – tėvai Kazys ir Julijona Maneikos turėjo 3 ha. Žemės. Gimtajame miestelyje baigė pradžios mokyklą, toliau mokėsi Raguvos progimnazijoje. 1913 m. birželio 7 d. Gavo Ukmergės gimnazijos baigimo atestatą, kuris liudiją, kad jaunajam gimnazistui mokslas sekėsi puikiai.
Tolesnį mokslą sutrukdė pirmasis pasaulinis karas. 1915–1918 m. dirbo Troškūnų, vėliau Vašuokėnų pradinių mokyklų mokytoju.
1918 m. lapkričio mėn. buvo išrinktas Troškūnų revoliucinį komitetą, mat troškūniečiai pasipiktino bolševikų atsiųstu nepažįstamu veikėju ir pareikalavo, kad jaunasis A. Maneika atstovautų jų interesams.
1919 m. birželio mėn. buvo mobilizuotas Lietuvos kariuomenę ir paskirtas į karo mokyklą, kurią baigęs, gavo leitenanto laipsnį. Dalyvavo Nepriklausomybès kovose, vadovavo pėstininkų būriui ir kuopai. 1920 m. buvo patekęs lenkams į nelaisvę, bet pasisekė pabėgti. 
Už narsą Nepriklausomybės kovose A. Maneika buvo apdovanotas Vytauto Didžiojo ordinu ir Nepriklausomybės medaliu, jam suteiktas kapitono laipsnis. 
Taikos metu A. Maneika tarnavo 8-ajame pėstininkų pulke, 2-osios pėstininkų divizijos štabe. 
1924 m. įstojo į Kauno Vytauto Didžiojo Universiteto Teises fakultetą, kurį baigė 1936 m. 1940 m. liepos 1 d. buvo paskirtas Marijampolės apskrities kariniu viršininku, o 1941 m. sausio 1 d. paleistas į atsargą Vokiečių okupacijos metais A. Maneika dirbo buhalteriu Troškūnų žemės ūkio kooperatyve ,,Dobilas."
1944–1945 m. – karinis vadovas Troškūnų progimnazijoje. Tais pačiais metais buvo suimtas, įtarus, kad palaiko ryšius su partizanais
1945 m. A. Maneika atvyko į Anykščių gimnaziją. 1947 m. gimnazijos direktorius Stasys Stonkus pažymi, kad  „A. Maneika dėsto vyresnėse klasėse istoriją, konstituciją ir karinį rengimą. Dirba mokyklai pasišventęs. Gerai apsiskaitęs. Turi didelį autoritetą mokinių tarpe“
1951 m. mokyklos direktorius Vaclovas Dulevičius pastebi, kad Maneika ruošiasi kruopščiai ir sąžiningai. Mokinių mėgiamas ir laukiamas. Mokinius visada linkęs užstoti ir žiūrėti į juos tik iš geros pusės. Gal kiek per geras ir nuolaidus" 
1951 m. rugpjūčio 15 d. A. Maneika skiriamas Anykščių vidurinės mokyklos direktoriumi. ,,Reikės kuprą atstatyti ir laukti smūgių", kalbėjo jis tada artimiesiems. Kaip buvęs Lietuvos kariškis, tarybinės valdžios vis buvo įtarinėjamas, ne kartą jo namuose buvo daryta krata. 
1953 m, vasario 10 d, nesulaukęs mokslo metų pabaigos. A. Maneika buvo atleistas iš mokyklos direktoriaus pareigų. Reikėjo, kad mokyklos direktorius būtų partinis žmogus. Direktoriumi tapo R. Dobinas. A. Maneika liko dirbti mokytoju. 1959 m. rugsėjo 1 d. buvo perkeltas dirbti į Anykščių vakarinę (pamaininę) vidurinę mokyklą. Čia dirbo mokytoju iki pat mirties.
1964 m. sausio 15 d., einant mokyklą, nustojo plakti mokytojo širdis. Amžinajam poilsiui sugrįžo į gimtuosius Troškūnus.
A. Maneiką mylėjo ir mokytojai, ir mokiniai, nes jis gerbė kitus, buvo tolerantiškas, džentelmeniškas. Mokytojas Juozas Pakalnis, gerai pažinojęs A. Maneiką, pasakoja, kad jis buvo tikras Tėvynės patriotas, smerkė prievartą, terorą ir lozungus, šlovino darbą, meilę žmonėms ir gamtai. Niekada nepriklausė jokiai partijai.
Anykštėnė Ona Dulevičienė A. Maneiką mena kaip labai malonų žmogų, aukšto intelekto, mokantį bendrauti, turėjusį labai daug knygų mylėjusį kitus.
Tokį Antaną Maneiką – karininką, mokytoją prisimena mokiniai, mokytojai, draugai, artimieji. Plačiau