PIRMIEJI ŽINGSNIAI

1920 –1940

Kuriasi Lietuvos valstybė. Dar tebevykstant kovoms dėl Tėvynės laisvės, tuometinė valdžia, inteligentai, ūkininkai suvokė, kad karo nualintai Lietuvai visų pirma reikia mokyti savo vaikus. Susirūpinta mokyklų steigimu.
Lietuvos Centriniame valstybiniame archyve saugomi dokumentai liudija, kad Anykščių vidurinės mokyklos įkūrimu pradėta rūpintis 1920 m. viduryje. Tų metų liepos 4 d. Anykščių valsčiais tarybos posėdyje buvo pažymėta: „Reikalinga Anykščiuose įkurti vidurinę mokyklą (4 klasių). Yra patogūs namai su žeme ir sodais. Jeigu tokia mokykla bus įkurta, tai valsčiaus valdyba duos kuro, šviesos ir kitus patarnavimus. Prašyti švietimo ministerijos atsiųsti Anykščiuose įgaliotinį apžiūrėti mokyklai siūlomą namą “.
Apie anykštėnų pasiryžimą mokyti savo vaikus buvo pranešta Utenos apskrities valdybai, kuri 1920 m. liepos 12 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos Švietimo ministerijos Pradžios mokslo departamentą, prašydama steigti vidurinę mokyklą Anykščiuose, „nes tokia mokykla būtinai reikalinga”.
1920 m. rugpjūčio 23 d. Švietimo ministerija siunčia Utenos apskrities valdybai raštą: „Departamentas praneša tamstoms, kad Švietimo ministerijos nutarta atidaryti Anykščiuose vidurinę mokyklą “.

2.jpg

Pirmieji vidurinės mokyklos mokytojai 1921 m. pradžioje.

Pirmoje eilėje iš kairės:

1. Kapelionas J. Steponaitis,

2. E. Gūžienė,

3. Mokyklos vedėjas J. Gužys,

4. Daktaras Henzė.

Antroje eilėje:

1. A. Kairytė,

2. V. Petronis,

3. A. Pelenaitė,

4. J. Survila.

Nors mokykla darbą pradės vėliau, tačiau šis rugpjūčio 23 d. dokumentas davė pradžia jos kūrimui. Greitai skiriamas pirmasis mokyklos vedėjas. Nuo 1920 m. rugpjūčio 27 d. juo tampa mokytojas Jurgis Gūžys, 35-erių metų, baigęs Veiverių mokytojų seminariją, dėstantis lietuvių kalbą ir geografiją. Ministerija jį įpareigoja: „Teikia tamsta imtis visų organizacinių priemonių, kad darbas mokykloje prasidėtų kuo greičiau”. Tačiau iki mokslų metų pradžios buvo dar toli. Kodėl mokykla darbo nepradėjo rugsėjo 1 d.?Atsakymą randame J. Gūžio rašte Švietimo ministerijai 1920 m. rugsėjo 1 d.: 
„Gavęs paskyrimą nuvykau į Anykščius pradėti darbą man paskirtoje mokykloje. Nors valsčiaus valdyba buvo pranešusi, kad vidurinei mokyklai yra tinkamas butas, bet pasirodo visai kitaip. Skiriamas mokyklai butas stovi be langų, durų, krosnių, apgriautomis sienomis. Šiuos namus valsčius nutaręs taisyti, bet padaryti kapitalinį remontą galima suspėti tik per 2–3 mėnesius. Jeigu valsčius namus tuoj pradės remontuoti, tai juose mokslą bus galima pradėti ne anksčiau gruodžio mėnesio. Kadangi miestelis karo metu nukentėjo nuo gaisro, tai tinkamų namų mokyklai negalima gauti. Geriausiai tiktų buvę šventiko namai, kurie stovi patogioje vietoje. Šie namai yra miškų departamento žinioje. Prašau padaryti kur reikia tinkamus žingsnius, kad minimi šventiko namai būtų laikinai pavesti Anykščių vidurinei mokyklai, nes kitaip pradėti mokslo aš negalėsiu “.
Tikriausiai nepakėlė nuotaikos vedėjui ministerijos leidimas nuo rugsėjo 2 d.“ įsitaisyti antspaudą su valstybės ženklu ir užrašu „Anykščių vidurinė mokykla”. O patalpų mokyklai vis dar nėra. 
„Pranešu, kad negaliu pradėti darbo pavestoje man mokykloje ir negaliu nustatyti nei egzaminų, nei mokslo metų pradžios laiko, nes iki šiol nepaskirtas butas”, – rašo J. Gūžys ministerijai 1920 m. rugsėjo 22 d.

p2.jpg

Vidurinės mokyklos mokytojai prie Puntuko akmens 1921 m. 
Iš kairės: 
1. V. Petronis, 
2. A. Pelenaitė, 
3. E. Gūžienė, 
4. J. Gužys, 
5. J. Survila, 
6. A. Kairytė

Pagaliau po ilgų susirašinėjimų tarp Švietimo ministerijos ir Miškų departamento pastarasis sutinka namą prie cerkvės laikinai perduoti Švietimo ministerijos žiniai. 1920 m. spalio 14 d. apie tai sužino J. Gūžys. O spalio 15-ąją mokykloje, įsikūrusioje buvusio šventiko namuose, prie cerkvės, šalia geležinkelio pervažos, prasideda pamokos. Pirmaisiais mokslo metais buvo dvi klasės dviejuose didesniuose kambariuose. J. Gūžys su šeima įsikūrė mažesniame kambarėlyje, kuriame kartu buvo ir mokytojų kambarys. Mokyklos vedėjas savo ataskaitoje Švietimo ministerijai taip apibūdina pirmuosius mokslo metus:
“Mokykla laikinai įsikūrė šventiko namuose. Butas higienos ir patogumo atžvilgiu mokyklai netinka. Klasės per mažos, tamsios ir šaltos. Jokio inventoriaus beveik nėra. Vietos valsčiaus valdyba surinko iš sodžių ir pastatė rusų laikais naudotus 11 triviečių, 8 dviviečius suolus ir 1 lentą. Mokytojų ir mokinių knygyno prie mokyklos nėra. Mokinių bendrabučio nėra. Mokiniai vaikščioja namo arba gyvena privačiuose namuose. Paskaitų, spektaklių nebuvo. Lavinimosi kuopelių nebuvo. Dirba 7 mokytojai:
Jurgis Gūžys – vedėjas;
Anelė Kairytė – 22 metų, baigusi ,,Saulės'’ kursus, dėsto matematiką, istoriją, paišybą, geografiją, I-os klasės auklėtoja ir pedagogų tarybos sekretorė;
Vincas Petronis – 23 metų, baigęs Petrapilio realinę mokyklą, dėsto gamtą, gimnastika, vokiečių kalbą, II-os klasės auklėtojas;
Alisa Pelenaitė – 24 metų, baigusi Liepojos moterų gimnaziją, dėsto vokiečių kalbą;
kunigas Jonas Steponaitis – 27 metų, dėsto tikybą;
Eleonora Gūžienė – 38 metų, dėsto rankų darbelius;
Juozas Survila – 48 metų, baigęs Rokiškio muzikos mokyklą, moko dainavimo.
Mokyklon buvo priimta 43 mokiniai. Prašymų buvo 52. Dėl nepakankamo pasiruošimo nebuvo priimti 9 mokiniai. Per mokslo metus išstojo vienas mokinys (paimtas kariuomenėn). Mokslo metų pabaigoje pirmoje klasėje mokėsi 17 berniukų ir 4 mergaitės, antroje – 14 berniukų ir 7 mergaitės. Mokinių amžius – nuo 10 iki 19 metų. Mokslui labai kenkia stoka baldų ir mokslo priemonių. Mokykloje – tik viena lenta, kurią reikia nešioti iš vienos klasės į kitą. Mokytojams klasėse stalų visai nėra. Visi užrašai į žurnalą daromi mokytojų kambaryje pamokai pasibaigus… “. Tokius mokyklos pirmuosius žingsnius mena archyvai.