SCENINĖ VEIKLA

1920 –1940

Greitai mokykla tampa miestelio kultūros židiniu, traukiančiu į save ne tik vaiką, bet ir suaugusįjį. Čia rašomi scenos veikalai, statomi spektakliai, čia kuriasi chorai, čia šokama ir dainuojama. 

Pirmaisiais mokyklos gyvavimo metais vaidinimus ruošdavo mokytojas Vincas Petronis, režisierius, dramaturgas, baigęs J. Vaičkaus vaidybos studiją. 1921 m. V. Petronis pastatė keletą spektaklių „Kuprotas oželis“, „Gaila ūsų”, „Ant bedugnės krašto”, „Kurčias žentas”. Vaidino ir pats.
V. Petronis paduoda man storą sąsiuvinį ir liepia iš jo jam sufleruoti. Rankraštis sunkiai paskaitomas, bet aktorius drožia tekstą iš atminties, ir aš vos suskumbu jį sekti ir tik kai kur pakišu jam pamiršta žodį. Tai buvo monologas. Studentas, iš gydytojo sužinojęs apie savo baisią ligą, prisimena kaime paliktą savo motiną, seseris, mylimą merginą, ir, baisėdamasis klaikia savo būkle, nusišauna. Man atrodė, kad mokytojas vaidino laibai puikiai, per nugarą man šliaužė šiurpuliai, darėsi graudu, kai nelaimingasis iš nevilties laužė sau rankas, šaukdamasis motinos ir išspausdamas ašaras ne tik sau, bet ir kol kas vieninteliam žiūrovui. O kai nusišovęs kaktą, krisdavo aukštielninkas ant grindų, išvertęs akis ir išsižiojęs, aš tikrai išsigąsdavau ir nusiramindavau tik tada, kai jis jau šypsodamasis keldavosi, valydavosi švarką nuo grindų dulkių ir klausdavo: “Na, kaip?”, nors iš mano ašarų jau galėjo suprasti, kad puiku…”
1925 m. Mokykloje susibūrė 7 žmonių styginių instrumentų orkestrėlis, kuriam vadovavo mokytojas Pranas Šulga. Kartu su mokiniais grojo mokytojai Vincas Petronis ir Klemensas Dzevaltauskas.

Styginių instrumentų orkestras. Centre (iš kairės) mokytojai: 1. V. Petronis, 2. Pr. Šulga, 3. K. Dzevaltauskas. 1925 m.

Progimnazijos skudutininkų ansamblis 1935 m. Vadovas – mokytojas A. Liepus

„Paskutinė mada“ – mokytojos O. Kupstienės pastatymas. Vaidintojai 1930 m.

G. Hauptmano „Paskendęs varpas“. Scenoje – seserys Lidija (kairėje) ir Aldona Kupstaitės. 1935 m.

„Eglė žalčių karalienė“ veikėjai 1936 m.

M. Petrausko operos „Birutė“ dalyviai. Režisierius ir dalyvis – T. Glodas. 1937 m.

Spektaklio „Pavasariui švintant“ veikėjų grupė. 1938 m.

K. Binkio „Atžalynas“ 1938 m.

Mokyklos šokėjos 1940 m.

Šokėjos su mokytoja O. Kupstiene 1940 m.

P.Šulgos paruoštas mokinių choras su styginių instrumentų orkestrėlis atlikdavo J.Naujalio, Č.Sasnausko, S.Šimkaus dainas. Nuo 1929m. visą renginį organizavimo naštą perėmė M.Grigonis. Jis pats rašė scenos veikalėlius, kurių ne vienas buvo pastatytas ir mokykloje. Mokytoja Marija Januškevičienė parengdavo šokius, ruošdavo spektaklių dekoracijas. 1929/30m. buvo suvaidinta „Paskutinė mada” , kur puikiai vaidino ketvirtokas K.Simaška. M.Grigonis jam pasakęs: “Būsi artistas”. Don Žuano rolę gerai suvaidino ketvirtokas V.Šukys.
Sceninė veikla pagyvėjo, kai vaidinimus pradėjo rengti T.Glodas, kuris jau Kauna dalyvavo keliuose Konstantino Glinksio ir Boriso Dauguviečio spektakliuose, išklausė V. Krėvės – Mickevičiaus ir V.Mykolaičio – Putino dramos žanro istorijos kursus, klausė B.Sruogos paskaitų teatro meno klausimais. Tomas Glodas režisavo šiuos veikalus: „Laimės gėlė”, „Sniego karalaitė”, „Kuprotas oželis”, „Saulės vaikai“, „Karolio teta“. 1930/31m. „Sniego karalaitė“ , kaip ir kiti didesni spektakliai, buvo suvaidinta Šaulių salėje. Chorą paruošė muzikos mokytojas Enrikas Kiškis, dekoracijas – Marija Januškevičienė. Kaip prisimena M. Grigonis, šaltoje Šaulių salėje kai kurie spektaklio dalyviai persišaldė ir susirgo, mat, snieguolės buvo aprengtos baltais popieriniais drabužiais.
Mokyklos scenos meną puoselėjo aktyvus dramos mėgėjų būrelis. Jo veikla ypač suaktyvėjo 1934m. atvykus dirbti nuoširdžiai meno vadovei mokytojai Olgai Kupistienei. Jai daug padėdavo vyras, žymus teatralas Aleksandras Kupstas. Jis ne tik talkindavo režisūros darbe, aprūpindavo mokyklos teatrą kostiumais, bet ir pats vaidindavo. Mokytojų ir mokinių jėgomis buvo pastatyti tokie spektakliai: G.Hauptmano „Paskendęs varpas“ (1935m.), K.Jarašiūno „Egle žalčių karalienė“ (1936m.), S.Kymantaitės – Čiurlionienės „Dvylika brolių, juodvarniais lakstančių“ (1937m.), K.Binko „Atžalynas“ (1938m.).
Įtaigiausiai vaidino šie mokiniai: O.Leonavičiūtė, M.Jurkštaitė, P.Gindrėnaitė, T.Andriškevičiūtė, S.Palubinskaitė, O.Vilnonytė, E.Junelytė, L.Kupstaitė, B.Talačka, K.Simaška, J.Paršelis, Br.Zabiela, V.Šukys, P.Adomonis, V.Žvelginas.
1935m. mokytojas Albinas Liepus įsteigė skudutininkų ansamblį, kuriame dalyvavo P.Adomonis, B.Meldaikis, V.Žvelginas, B.Lukauskas ir kiti mokiniai. Mokyklos mokytojai ir mokiniai aktyviai dalyvavo organizuojant vaidinimus, koncertus Šaulių salėje. Mokytojas E. Kiškis subūrė miestelio muzikantus, o mokytojo Stasio Puodžiūno vadovaujamas choras išaugo į rimtą, pajėgų kolektyvą.
1935 m. vaidinime „Valkata“ dalyvavo mokytojai T.Glodas ir A.Kryžanauskas, 1936m. spektaklyje „Tuščios pastangos“ vaidino S.Puodžiūnas, J.Mačeika, 1937m. miesto visuomenei buvo parodyta M.Petrausko opera „Birutė“ , kurią režisavo T.Glodas, o 1938m. – J.Griciaus drama „Pavasariui švintant“ . Šiame anykštėnų prisiminimuose aukšto meninio lygio spektaklyje kartu su miesto saviveiklininkais dalyvavo ir mokyklos mokytojai bei mokiniai.