top of page

KELIAS Į VARDĄ

1953 –1995

ziburys.jpg

1953 m. liepos mėn. perkėlus J. Biliūno palaikus į Anykščius, kilo idėja jo atminimą įamžinti suteikiant rašytojo vardą Anykščių vidurinei mokyklai. Vienas iniciatorių buvo tuometinis mokyklos direktorius Rapolas Dobinas, labai mėgęs Jono Biliūno kūrybą. Ši idėja buvo iškelta pedagogų tarybos posėdyje, kur beveik visi mokytojai pritarė, kad mokykla vadintųsi klasiko vardu, nors buvo ir nepatenkintų. Tais nelengvais laikais daug kas priklausė nuo partinių darbuotojų pozicijos. Tuometinė Anykščių valdžia – Partijos komiteto pirmasis sekretorius A. Varžgalys, Vykdomojo komiteto pirmininkas V. Troškinas, pats skaldęs akmenis J. Biliūno paminklui, rūpinosi, kad mokyklai būtų suteiktas rašytojo vardas. Padėjo ir Aukščiausios Tarybos deputatas rašytojas A. Vienuolis.
R. Dobinas prisimena: „Reikėjo gauti partijos Centro Komiteto sutikimą Vilniuje. Iškilo problemų, nes ten kažkas darė didelį spaudimą, norėjo, kad mokykla būtų pavadinta kokio nors komunisto ar TSRS didvyrio vardu. Nepatiko J. Biliūnas – demokratas. Daug padėjo tuo metu į Anykščius atvykusi dirbti partijos sekretorė M. Kutraitė, kuri buvo artimai pažįstama su LTSR vadovais J. Paleckiu ir M. Gedvilu.“
Kad prašymas būtų svaresnis, buvo pateikta ir tėvų komiteto, kuriam vadovavo T. Bitinas, nuomonė.  Susirinkimas buvo organizuotas ir J. Biliūno vardo kolūkyje, mat į mokyklą ėjo daug mokinių iš šio kolūkio. Visuotiniame susirinkime buvo priimtas prašymas suteikti mokyklai J. Biliūno vardą.
1953 m. spalio 26 d. siunčiamas pareiškimas LTSR Aukščiausiosios Tarybos pirmininkui J. Paleckiui. „Pridėdamas Anykščių vidurinės mokyklos mokytojų ir mokinių bei Anykščių rajono J. Biliūno vardo kolūkiečių rezoliucijas, prašau suteikti Anykščių vidurinei mokyklai J. Biliūno vardą ryšium su perėjimu į naujas patalpas“. Pareiškimą pasirašė A. Vienuolis.
R. Dobinas, A. Vienuolis, mokytojas P. Šulga, M. Kutraitė lapkričio mėn. nuvyko į Vilnių. Juos priėmė aukščiausiosios valdžios vyrai – A. Sniečkus, J. Paleckis, M. Gedvilas. J. Paleckis pažadėjo, kad greitai bus įsakas dėl vardo suteikimo mokyklai. Buvo sutarta, kad vardo suteikimas sutaptu su TSRS Konstitucijos dienos minėjimu ir mokyklos persikėlimu į naujas patalpas. Įsakas dėl Jono Biliūno vardo suteikimo mokyklai buvo paskelbtas 1953m. gruodžio 7d. : „Įžymaus lietuvių rašytojo J. Biliūno atminimui įamžinti suteikti jo vardą Anykščių vidurinei mokyklai ir šią mokyklą ateityje vadinti Jono Biliūno vidurine  mokykla“.
Į vardo suteikimo iškilmes buvo pakviesti J. Biliūno giminės, rajono mokyklų vadovai, dalyvavo ir A. Vienuolis. Po mitingo įvyko koncertas. Mokytoja M. Ogurcovienė paruošė tautinius šokius, mokytojas J. Uogintas vadovavo chorui, mokytojo J. Katino paruošti skaitovai skaitė eiles. Vakare senajame pastate prie cerkvės buvo surengtas priėmimas, kuris baigėsi šokiais. Pradėjus groti muzikai, niekas nedrįsęs pradėti šokių. Tada kažkas sušukęs: „Tegul pradeda rašytojas!”, ir A. Vienuolis išvedęs šokti vieną mokytoją. Tada įsidrąsinę ir kiti. 
Tokias J. Biliūno vardo suteikimo iškilmes mena senieji mūsų mokytojai.

Jono Biliūno atminimo įamžinimas

Suteikus mokyklai J. Biliūno vardą, pradėta iškilmingai minėti rašytojo gimimo metines. Tradicija tapo J. Biliūno atminimui skirtos konferencijos, literatūrinės savaitės, rašinių ir raiškiojo skaitymo konkursai, biliūniečių susitikimai.
1979 m., minint rašytojo 100-ąsias metines, buvo surengtas respublikinis jaunųjų literatų kūrybos konkursas ir mokslinė konferencija. Iš visos Lietuvos suvažiavo gabiausi jaunieji prozininkai, poetai, vertėjai, kuriuos sveikino žymūs rašytojai, poetai, mokslininkai. Šia proga mokyklą papuošė tautodailininko J. Tvardausko sukurtas medžio pano, kuriame atgijo rašytojo kūrinių personažai; buvo atidengtas J. Biliūno bareljefas. 
1989 m. balandžio mėnesį daug anykštėnų ir svečių susirinko prie J. Biliūno paminklo paminėti 110-ąsias rašytojo gimimo metines. Pirmą kartą viešai ir atvirai buvo kalbama apie tikrąjį rašytoją.
Iš mokyklos direktoriaus V. Bražėno įžanginio žodžio:
„Tą 1953-ųjų metų J. Biliūno grįžimą pavadinčiau stebuklu, kurio visa Lietuva laukė daugiau kaip 40 metų, ir kuriuo vis dėlto sunku patikėti, kai žinai, kad J. Biliūno palaikai grįžo tuo metu, kai šimtai tūkstančių lietuvių, gal net J. Biliūno Simanų, Baltrų, Petrų ir Juozapotų anūkai, tapę kunigais, mokytojais, ūkininkais, rašytojais dardėjo į šiaurę arba jau buvo atgulę lediniuose karstuose be karstų, šnabždėdami Lietuvos vardą kaip maldą, kaip paskutinį atsisveikinimą...“
Šalia tikro patriotizmo ir tikro džiaugsmo, šalia švystelėjusios prisikėlimo vilties ir didžios pagarbos kūrėjui būta ir šalto politinio išskaičiavimo bei noro J. Biliūno vardu pridengti kultūros teriojimą. Todėl nenuostabu, kad J. Biliūnas net mokykliniuose vadovėliuose įsitvirtino kaip didžiausias ateistas, proletarinio judėjimo pradininkas. Todėl ir testamentiniame eilėraštyje („Tu, Julyte, mano kapą žolynėliais apkaišysi, Tarpu rožių ir lelijų man kryželį pastatysi“) paties rašytojo išreikšta valia liko neįvykdyta iki šios dienos, nes netilpo į tuos ideologinius rėmus, į kuriuos stalininiai ideologai be atodairos spaudė gyvuosius, ir mirusius.“
Atstatant istorinę tiesą ir pilnai įvykdant J. Biliūno testamentiniame eilėraštyje išreikštą valią, Anykščių šviesuomenė bei rajono valdžia pasirūpino, kad būtų atstatytas antkapinis rašytojo paminklas toks, kokį jam pastatė žmona Julija Zakopanėje.
Minint rašytojo 110-ąsias gimimo meties, Niūronyse, jo gimtojoje sodyboje, buvo atstatytas ir pašventintas kadaise čia stovėjęs kryžius – žmogaus prisikėlimo ir atgimimo simbolis. O prie buvusios dviklasės mokyklos, kurioje mokėsi J. Biliūnas, atidegta memorialinė lenta.

dgobj_5758362040273191726.jpeg

Jono Biliūno 100-ųjų gimimo metinių minėjimas prie rašytojo kapo ant Liudiškių kalvos Anykščiuose. Anykščių J. Biliūno vidurinės mokyklos mokinės stovi prie rašytojo kapo. Antkapinio paminklo autoriai – architektas Vytautas Gabriūnas ir skulptorius Bronius Vyšniauskas, 1958 m.

dgobj_2127756084635953621.jpeg

Jono Biliūno 110-ųjų gimimo metinių minėjimas prie rašytojo kapo ant Liudiškių kalvos. Kalba J. Biliūno vidurinės mokyklos direktorius Vaclovas Bražėnas. 

bottom of page