PASIPRIEŠINIMAS

SOVIETINEI

OKUPACIJAI

1944 –1953

Mokytojas Jonas Rasinskas Vorkutos lageryje 

Moksleiviai Antanas Balaišis ir Antanas Pakšys (trečias ir ketvirtas iš kairės) Vorkutos lageryje

1944–1945 m. Anykščių krašte kuriasi pirmieji partizanų būriai. I ginkluotą kovą greitai įsijungia ir buvę mokyklos mokiniai – broliai Antanas, Bronius, Jonas Kemekliai, Jonas Pavilonis, Jurgis Urbonas, 
Vytautas Baltušis, Antanas Bagočiūnas ir kiti. O Antanas Slučka, 1942 m. eksternu išlaikęs egzaminus Anykščių gimnazijoje, organizuoja pirmųjų partizanų veiklą Troškūnų, Anykščių, Debeikių ir Viešintų valsčiuose, tampa Šarūno rinktinės, vėliau – Algimanto apygardos vadu.1948–1949 m. jis vadovauja Aukštaitijos partizanams.
1945 m. gegužės mėn. Anykščių gimnazijoje pradeda veiklą mokinių pogrindinė organizacija. Prisimena buvęs mokinys Mykolas Sprindys:
„Pamenu, tai buvo nuostabiai graži pavasario diena. Sodelyje už “sostinės“ (taip vadinamo gimnazijos pastato), einant Į “Kamčiatką“, stovėjo sena medinė pavėsinė. Didžiausios pertraukos metu susirinkom keli penktokai – aš, Azarinskas Vytautas, Dundulis Stasys, Keiba Aloyzas. Nepamenu, kuris iš mūsų iš užančio išsitraukė laikraštį, gal tik dviejų sąsiuvinio puslapių ,ir pradėjo skaityti. Užgniaužę kvapą klausėm ir dairėmės, kad kas nepamatytų. Tai buvo pogrindžio leidinėlis “Partizanų varpas“, kvietęs kovoti prieš bolševikų okupaciją, remti mišką išėjusius kovotojus, tikėti viltimi, kad Lietuva bus laisva. Skambutis pakvietė pamokai. Čia nebegirdėjau mokytojo pasakojimų, mintyse išgyvenau tai, kas įvyko, suėmė begalis noras padėti vargstančiai Lietuvai“.
Pagrindinis veiklos iniciatorius buvo Antanas Bagočiūnas, 1945 m. Balandžio mėn. Palikęs gimnazijos 6 – ają klasę ir tapęs partizanu. Jis, sutikęs mokytoją Joną Rasinską, paprašė pastarojo pagloboti patriotiškai nusiteikusius mokinius. A. Bagočiūnas dažnai kalbėjęs, kad karas dar nesibaigė, karas tik prasideda, ir Lietuva bus laisva.
Mokytojas Jonas Rasinskas, buvęs aktyvus Šaulių sąjungos dalyvis, neabejingas to meto Laisvės varpo garsų kvietimui veikti ir dirbti, tapo gimnazijos pogrindinės organizacijos vadovu. O ir pamokų metu mokytojas, nenujausdamas, koks pavojus jo laukia, atvirai pradėjo kalbėti, kad reikia ruoštis tarybų valdžios nuvertimui, kaupti ginklus.
Straipsnius į laikraščius rašė ir patys mokiniai. Prisimena buvęs J. Rasinsko auklėtinis Algirdas Čižas: „Rašinėdavau į gimnazijos sienlaikraštį. Kartą klasės draugas Eduardas Aleknavičius gimnazijos kieme (pamenu, prie šulinio) užkalbino mane, pasiūlydamas paskaityti šapirografuotą laikraštį. Po kelių tokių rezistensinės spaudos perdavimų E. Aleknavičius pasiteiravo, ar aš pats negalėčiau ko nors parašyti. Sutikau. Nepamenu, kiek, bet buvo atspausdintų ir mano patriotiškų eilėraščių, kitų korespondencijų. Vienąkart E. Aleknavičius nurodytas, nešiau savo rašinėlį mokytojui J. Rasinskui į jo butą. Būtent tada ir suvokiau, kas yra tos veiklos centrinis asmui“.

Mokyklą pasiekdavo ir partizanų štabo leidinys „Į Laimės žiburį“. Viename numeryje buvo paskelbtas atsišaukimas: „Jaunieji lietuviai, metai po po metų slenka jūsų gyvenimo dienelės, artindamos jus, gražioji Lietuvos ateitis, prie užsibrėžto tikslo – brandos atestatų! Jūsų troškimus ir siekimus pažabojo laikinai į mūsų žemę įsibrovęs baisus komunizmas... Iš mokyklų šalinama malda, kryžius, Vytis... Jaunieji lietuviai, Jums priklauso Lietuvos ateitis. Jūs privalote tęsti tėvų, brolių, auklėtojų ir prosenelių krauju ir kančiomis pradėtą žygį...“

1946m. kovo men. pogrindinė organizacija Anykščių gimnazijoje buvo likviduota, dauguma mokinių suimti. Penkeri mėnesiai kankinančių tardymų Anykščiuose, Panevėžyje, Vilniuje, ir liepos 13 d. buvo paskelbtas nuosprendis. Pagal Rusijos Federacijos Baudžiamojo Kodekso 58 - 1A straipsnį (Tėvynės išdavimas) ir 58 - 11 (grupinė veikla) mokytojas Jonas Rasinskas buvo nuteistas I0 metų, mokiniai Apolinaras Kaminskas (7kl), Stasys Dundulis (6kl.), Mykolas Sprindys (6kl.), Vytautas Azarinskas (buvęs mokinys) - 5 metams, Kazys Giedrys (7 kl.) 1 metams216. Kartu su visais buvo suimtas ir 7 klasės mokinys Kazys Šmigelskas, tačiau jam 1946 m. birželio 9 d. pavyko pabėgti iš Vilniaus kalėjimo. 1947 m rugpjūčio mėn. buvo vėl suimtas ir bausmė padidinta iki 25 metų. Prasidėjo ilgas kančių kelias Vorkutos, Intos lageriuose be teisių, be duonos, be padoraus rūbo. O ir sugrįžus į Lietuvą juos vadino “raupsuotaisiais“.
 Likvidavus mokytojo J. Rasinsko grupę, rezistencinė veikla mokykloje nenutrūko. Kai kurie mokiniai ir toliau palaikė ryšius su partizanais, teikė jiems svarbią informaciją, perduodavo vaistų, rašomojo popieriaus, platino partizanų spaudą. Vienas aktyviausių gimnazistų tarpe buvo Alojizas Keiba, artimai bendravęs su portizanais broliais Jonu, Albinu, Juliumi Griškomis, Povilu Žarskumi. Aktyviai veikė mokiniai Antanas Pakšys, Antanas Balaišis ir kiti. Rapolas Aukštuolis padirbinėjo nutarusiems legalizuoti partizanams dokumentus. 
Gimnazijoje veikė ir komjaunimo organizacija, kuriai priklausė 5 ar 6 mokiniai. Jų lyderis buvo 6kl. Mokinys Antanas Ubagevičius, vaikšiodavęs ginkluotas “Parabel“ pistoletu. Pertraukas praleisdavo mokytojų kambaryje,kur kviesdavosi mokinius ir verbuodavo į komjaunimą. Tokia komsorgo veikla partizanų, mokytojų, mokinių tarpe kėlė pasipiktinimą. Ne kartą A. Ubagevičius buvo perspėtas pertraukti komjaunuolišką veiklą. 
1947m. Gegužės pabaigoje prieš komsorgą buvo organizuotas pasikėsinimas. Naktį į jo kambarį buvo įmestos dvi granatos, viena jų sužeidė A. Ubagevičių į koją. Tris savaites jis gydėsi Utenoje. 


 
  
 

011 (Medium).jpg

1947m. Rugsėjo men. Buvo parengtas naujas mokyklos komjaunimo lyderio nužudymo planas. Jį įgyvendinti buvo pavesta Baliui Ramanauskui iš Šeimyniškėlių kaimo. Taip jį, priimdami į savo gretas, norėjo išbandyti partizanai. 1947 m. Spalio 15 d. B. Ramanauskas pasirodė prie senųjų gimnazijos pastatų. Po dviejų pamokų A. Ubagevičius kartu su mokytoju Pranu Šulga nuo „Kamčiatkos“ ėjo į mokytojų kambarį, įsikūrusį centriniame pastate. Netikėtai iš 10 metrų nuotolio B. Ramanauskas paleido 6-7 šūvius. Komsorgas, dar bandydamas atsišaudyti, atbėgo į mokytojų kambarį ir krito negyvas. Pranas Šulga buvo atsitiktinai sužeistas į koją.1948 m. pradžioje suėmė gimnazijos mokinius A. Keibą, A. Pakšį ir A. Bakaišį, kurie buvo kaltinami tuo, kad dalyvavo 1947 m. gegužės mėn. Pasikėsinime prieš A. Ubagevičių, su B. Ramanausku rengė komsorgo nužudymo planą. 1948 m. spalio 16 d. Buvo paskelbtas teismo nuosprendis. Už teroristinio akto organizavimą, antitarybinę veiklą, ryšius su partizanais Anykščių gimnazijos mokiniai Aloyzas Keiba, Antanas Pakšys irsAntanas Balaišis nuteisiami 25 – iems metams. Gražiausi jaunystės metai prabėgo Vorkutos šachtose. Tik 1956 m., sumažinus bausmę, jie grįžo į Lietuvą. Balys Ramanauskas žuvo 1949 m. gegužės 31 d.1968 m. liepos mėn. Gimnazijos kieme Antano Ubagevičiaus atminimui buvo pastatytas paminklas. 1997 m., atkuriant istorinę tiesą, paminklas perkeltas į tikrąją komsorgo žūties vietą.1949 m. rudenį Anykščių vidurinėje mokykloje susikūrė slaptas “Vienybės“ būrelis, kurio tikslas – eiti su visa kenčiančia ir kovojančia Lietuva. Svarbiausias moksleivių ginklas buvo spauda. Rašė eilėraščius, prozą, atsišaukimus, visa tai perduodavo partizanams. Jie atspausdindavo, o mokiniai išplatindavo mieste ir mokykloje. „Vienybės“ organizacijos branduolys buvo dešimtos klasės mokiniai Algimantas Bučys, seserys Rožė ir Filomena Pavydytės, abiturientai Povilas Gražys, Prima Bučytė, Vlada Valavičiutė, Janina Repečkaitė, Kęstutis Banionis, buvęs gimnazistas Kazimieras Karvelis.Prisimena P. Bučytė-Petrylienė: „1950 m. prieš pat Vasario 16-ają iš A. Bagočiūno – „Dūmo“ partizanų būrio kovotojų gavome užduotį – iškabinti trispalves ir atsišaukimus. Pasiuvome vėliavėles su gedulo juostele, berniukai pririšo virvutes su akmenėliais. Buvome pasiskirstę teritorijomis ir jau prieš dvyliktą nakties papuošėme trispalvėmis gimnaziją ir Anykščių miesto gatves. Išsaušo gražus Vasario 16 – osios rytas. Ant belapių medžių ryškiai plėvesavo trispalvės“.Okupantų valdžiai baisų įniršį sukėlė ir tą naktį moksleivių išplatinti lapeliai: „Trispalvė plakasi su vėjais vasario dieną brangią mums...Lietuvi, tikėk, išsipildys tavo lūkesčiai. Mūsų tautos išsilaisvinimo kova vainikuos laimėjimu...Lietuvi, su dar tvirtesniu pasiryžimu vasario 16 d. Kovai vėl iš naujo gimk ! Atbusk, jei miegojai ! Kiek kas mokės šiame tautos išsilavinimo kelyje ištverti, tiek tas bus vertas laisvos Lietuvos ! “Vardan tos Lietuvos vienybė težydi! “.Moksleiviai buvo suimti prieš pat tradicinį šimtadienį – jau vasario 18-ąją atsidūrė saugumo rūsiuose, kur prasidėjo tardymai, kankinimai. Anykščiuose juos Išlaikė 6 mėnesius – matyt, norėjo paimti gyvą partizanų vadą A. Bagočiūną – „Dūmą“ir surinkti kuo daugiau informacijos apie “Vienybės“ organizaciją. Kaip pasakoja P. Bučytė-Petrylienė, mintys sukosi aoue gimnazijos draugus ir, svarbiausia, kas tas, kuris išdavė?1950 m. gegužės 15 d. Buvo paskelbtas nuosprendis. Kaltinimai tradiciniai – šalies išdavimas, dalyvavimas pogrindinėje organizacijoje, antitarybinė propoganda. K. Karvelis ir P. Gražys buvo nuteisti 25 m., V. Valavičiutė, K. Banionis, A. Bučys, P. Bučytė, R. Pavydytė, J. Repečkaitė – 10-čiai metų.Prieš akis – tremtis. Traukinys, stuksendamas bėgiai, moksleivius neš vis tolyn ir tolyn į Karagandos, Uralo, Vorkutos lagerius.1957 m. vasario 15-osios naktį moksleiviai Vilius Buteliauskas ir Povilas Kuprionis, pažydėdami Nepriklausomybės dieną, prie Anykščių geležinkelio stoties iškėlė Lietuvos trispalvę. Už šį „nusižengimą mokyklai ir visuomenei“ V. Buteliauskas ir V. Kuprionus buvo pašalinti iš mokyklos, o pagal Rusijos Federacijos BK 58-10 Id. Aukščiausiojo teismo nuteisti vieneriems metams.

Mykolas Sprindys
Mykolas Sprindys
press to zoom
Kazys Šmigelskas
Kazys Šmigelskas
press to zoom
Antanas Pakšys
Antanas Pakšys
press to zoom
Aloizas Keiba
Aloizas Keiba
press to zoom
Kęstutis Banionis
Kęstutis Banionis
press to zoom
Prima Bučytė
Prima Bučytė
press to zoom
Janina Repečkaitė
Janina Repečkaitė
press to zoom
Vlada Valančiūtė
Vlada Valančiūtė
press to zoom
Stasys Dundulis
Stasys Dundulis
press to zoom
Rožė Pavydytė
Rožė Pavydytė
press to zoom