Mokiniai

1920 –1940

1923 m. birželio 21 d. mokyklą baigė I-osios laidos abiturientai. „Anykščiai gali didžiuotis ir džiaugtis, išleisdami savo pirmos lietuviškos progimnazijos pirmuosius absolventus“, – kalba mokyklos direktorius, prieš įteikdamas mums keturių klasių baigimo atestatus. Jis stovi prie stalo, apdengto iškilmėms žalia staltiese, už kurio, be mokytojų, dar sėdi Anykščių visuomenės atstovai: viršaitis, klebonas,

A. Vienuolis, „Geležinio vilko“ karininkas... Gražu, smagu ir atestatai jau rankose! Skriskit, keturklasiai abiturientai, į visas keturias pasaulio šalis: į Utenos „Saulės“ mokytojų kursus, į Aukštesniąją technikos mokyklą ar amatininkų kursus Kaune, į miškininkų mokyklą Panevėžyje, į Ukmergės ir Panevėžio gimnazijas“, – prisimena R. Šaltenis.

Mokykloje mokėsi ne tik mokiniai iš miestelio, bet ir iš tolimesnių vietovių – Troškūnų, Kavarsko, Kurklių, Debeikių. Prie mokyklos bendrabučio nebuvo, todėl moksleiviai nuomodavo kambarius privačiuose namuose arba pas gimines. Už mokslą reikėjo mokėti. Mokestis dažnai keitėsi.

1923–1924 m. po 25 litus per metus. Už stojamuosius egzaminus – po 5 litus. 1925–1926 m. jau reikėjo mokėti po 50 litų kiekvienam moksleiviui. 1928–1929 m. – po 75 litus per metus. 1938–1939 m. – po 75 litus. Nuo mokesčio buvo atleidžiama 15% mokinių. 1932–1933 m. – 21 mokinys. Be to, už mokslą nereikėjo mokėti valdininkų ir Vyties Kryžiaus ordino kavalierių vaikams. Dėl didelio mokesčio daug vaikų buvo priversti palikti mokyklą. Dalį vaikų sušelpdavo pinigais, gautais už mokykloje organizuojamus vaidinimus, koncertus.

Dėl nepakankamo pasirengimo daug mokinių net baigiamosiose klasėse buvo paliekama antriems metams ar skiriamos pataisos.

1923 m. 7 mokiniai palikti antriems metams, 8 mokiniams skirtos pataisos. 1935 m. 9 mokiniai baigiamojoje klasėje gavo pataisas. Kasmet mokyklą dėl įvairių priežasčių (nepažangumo, išvykimo į kitas mokyklas, mokesčio už mokslą nesusimokėjimo) palikdavo nemažai mokinių. 1937 m. buvo 22 tokie mokiniai.

Moksleiviams buvo taikomos įvairios bausmės: perspėjimai, papeikimas žodžiu, pastabos į mokinių dienyną, darbo paskyrimas po pamokų. Už didesnius prasikaltimus skiriami vieši papeikimai ir kviečiami į mokyklą tėvai. O moksleiviams, kurių visų mokslo dalykų metiniai pažymiai buvo ne žemesni kaip 4, skiriamos dovanos.

Pirmoji keturklasės vidurinės mokyklos laida 1923 m. birželio mėn. Pirmoje eilėje (iš kairės) mokytojai:

1. V. Petronis,

2. A. Pelenaitė,

3. J. Gūžys,

4. Pr. Šulga

Mokinių amžius buvo gan įvairus: 1922–1923 m. – nuo 9 iki 22 metų, 1937–1938 m. – nuo 8 iki 17 metų. Kartu su lietuviais mokėsi ir kitų tautybių mokiniai: 1931–1932m. – 6 žydai, 2 lenkai, 6 rusai, 1 vokietis. Lietuvių ir kitataučių santykiai buvo geri. Amerikoje gyvenantis Josifas Baranikas prisimena: „Žydų vaikai, kurie mokėsi Anykščių progimnazijoje, visiškai nejautė antisemitizmo. Mokytojai mūsų atžvilgiu buvo objektyvūs, tolerantiški, nors ne visi mokiniai, baigę žydų pradžios mokyklą, sklandžiai kalbėjo lietuviškai. Mokiniai lietuviai iš mūsų nesišaipė, niekas mūsų nepravardžiavo“. Įdomu tai, kad Josifas Baranikas lietuvių kalbos mokėjimu stebino pačius lietuvius. Kartą, pakviestas prieš klasę, jis taip puikiai padeklamavo Maironio eilėraštį, kad mokytojas T. Glodas nustebęs kartojo: „Kaip gali žydas taip puikiai deklamuoti?!“

Kiekvieną dieną, prasidedant pamokoms, mokiniai garsiai kalbėdavo maldą: „Teikis atsiųsti, Viešpatie, Šventosios Dvasios mūsų protams apšviesti ir sielos jėgoms sustiprinti. Palaimink mūsų tėvus, mokytojus ir visus tuos, kurie mus veda į gerą. Duok mums tvirtumo mokslams išeiti, per amžius mūsų Viešpatie. Amen.“ O pamokoms pasibaigus: „Ačiū Tau, visagalis Viešpatie, už mokslą ir visas tas gėrybes, kurias teiki mums per amžius. Amen.“

1921 m. buvo įvestos lietuviškos uniformos. Pedagogų taryba nutarė: „Suvienodinti mokinių aprėdus: berniukai privalo įsitaisyti paltelius, juodas kepuraites, o mergaitės – juodus žiurstus, tamsiai mėlynas sukneles ir kepuraites: vasarą – baltas, žiemą – juodas“. Buvęs mokinys J. Jurginis nurodo, kad ant kepuraičių buvo auksu blizgantis mokyklos ženklas: tarp dviejų ąžuolo lapų išspaustos trys raidės AVM (Anykščių vidurinė mokykla). 1928 m. direktorius J. Gūžys prašo įvesti naujas uniformines kepures – tamsiai rusvos spalvos, kokios nešiojamos gimnazijose, nes dabartinės nepatogios, kietais šonais, sunkios.

Baigę Anykščių vidurinę mokyklą, moksleiviai tęsdavo mokslus kitur. 1925 m. 9 mokiniai įstojo į gimnazijas, 8 – į Gruzdžių žemės ūkio mokyklą, 3 – Fredos daržininkystės ir sodininkystės mokyklą, 3 – į Panevėžio mokytojų seminariją, 4 – į mokytojų kursus, 2 nuėjo dirbti raštininkais pas notarą. Tik vienas liko namuose prie ūkio.

Mokinių skaičius progimnazijoje keitėsi taip:

1920/21 m.m 42

1921/22 m.m 111

1922/23 m.m 147

1923/24 m.m 137

1924/25 m.m 163

1925/26 m.m 165

1926/27 m.m 149

1927/28 m.m 147

1928/29 m.m 130

1929/30 m.m 114

1930/31 m.m 97