MOKINIŲ ORGANIZACIJŲ, BŪRELIŲ VEIKLA

1953 –1995

012 (2).jpg

Svarbią mokomojo – auklėjimo proceso dalį sudarė užklasinė veikla. Daug mokinių dalyvavo įvairiuose dalykiniuose, saviveiklos, sporto būreliuose.

1952–1953 m. mokykloje jau veikė literatų, mičiurininkų, istorikų, geografų, liaudies šokių, vaidybos, dailės, muzikos, sporto, jaunųjų technikų būreliai.


 

Literatų būrelis

Jaunieji mokyklos literatai tęsė vokiečių okupacijos metais įsteigtos „Meno kuopos“ tradicijas. Buvusi būrelio narė Veronika Švejytė – Dikčiuvienė pasakoja, kad tuoj po karo jaunuosius literatus subūrė mokytoja Michalina Katinienė. Dažnai organizuodavo literatūrinius vakarus. Į susirinkimus mielai atvykdavo rašytojas A. vienuolis. 
Mokytojos M. Katinienės prisiminimai: „Jaunųjų literatų susirinkimus darydavom vieną ar du kartus per mėnesį ir būtinai sekmadieniais. Jau pati šventadienio tyla veikdavo moksleivius. Mergaitės ateidavo pasipuošusios uniforminėmis suknelėmis. Skaitydavome referatus, aptardavome knygas, nagrinėdavome pačių moksleivių kūrybą (žinoma, daugiausiai eilėraščius). Didelė šventė būdavo, kai mus aplankydavo A. Vienuolis. Literatai eidavo jo pasitikti jau nuo Anykštos tiltelio. Dažnai rašytojas atsinešdavo savo kūrybos ir vis jaudindavosi, kad nemoka gražiai skaityti“.
Pasakoja mokytojas Kazimieras Zulonas: „Nuo 1954 m. vadovavau literatų būreliui, kuriame dalyvavo apie 100 gabesnių mokinių. Didelis autoritetas mokiniams buvo rašytojas A. Vienuolis, kuris įkvėpdavo jaunesnius kūrėjus daugiau dirbti, nenuleisti rankų. Organizuodavome rašytojų minėjimus, literatų kūrybos aptarimus, iškylas. 
Kartą per metus literatai aplankydavo A. Vienuolį, kuris už tai būdavo labai dėkingas. Klausinėdavo apie kūrybą, sakydavo, kad rašytojui būtinas ne tik talentas, bet ir didelis darbštumas. 
Literatų būrelio nariai nemažai rašydavo. A. Žąsinaitės eilėraščius spausdino rajono laikraštis. Ji buvo viena iš kūrybingiausių pradedančiųjų poečių, aktyviai rašė ir baigusi mokyklą. Nenutraukė ryšių su literatūra ir kiti buvę aktyvūs literatų būrelio nariai – A. Ilčiukaitė, I. Liepinytė, A. Gogelis ir daug kitų.
1963 m. mokyklos jaunųjų literatų būreliui pradeda vadovauti mokytojas V. Bražėnas, ne vienam mokiniui įskiepijęs meilę literatūrai.
1963 m. moksleiviai dalyvauja Respublikiniame jaunųjų literatų sąskrydyje Telšiuose, kur rašytojas Juozas Baltušis puikiai įvertina moksleivės A. Varnaitės apsakymą „Žmogus palieka ženklą“.
Tradicija tampa literatų rengiamas puslapis rajono laikraštyje „Kolektyvinis darbas“, kur savo kūrybą skelbia jaunieji kūrėjai – L. Bulotaitė, R. Vanagas, D. Ramoškaitė, A. Varnaitė, R. Sprindžiukaitė, I. Grikštaitė. 
1965 m. Poezijos pavasario šventėje Anykščiuose kartu su žymiais poetais A. Maldoniu, V. Rudoku, V. Blože, M. Martinaičiu savo kūrybą skaito ir biliūniečiai D. Ramoškaitė, R. Vanagas.
1965 m. Viliuje vykusiame Respublikiniame jaunųjų literatų konkurse pirmąją vietą laimėjo R. Sprindžiukaitė už apsakymą „Žmogus palieka ženklą“.
Gabiais literatais biliūniečiai pasirodė ir 1966m. Respublikiniame jaunųjų literatų konkurse. Laureatėmis tapo D. Ramoškaitė su savo poetiškomis bei prasmingomis miniatiūromis „Gervės“, „Kasdienybė“, „Liūdesys“ ir A. Černiauskaitė, pateikusi konkursui apsakymą „Saulės vaikas“. Be to, D. Ramoškaitė, kartu su bendraklasiu R. Vanagu gavo premijas ir už eilėraščius.
Daug gabių literatų išugdė mokytoja O. Jakimavičienė. V. Papievio literatūrinius bandymus ne kartą spausdino žurnalas „Moksleivis“. Respublikiniame jaunųjų literatų apžiūroje V. Papievis ūžėmė prizinę vietą, o 1978 m. tapo „Moksleivio“ literatūrinio konkurso nugalėtoju.
Jaunieji literatai S. Šiaučiulis, A. Valiulis, D. Michelevičiūtė taip pat tapo respublikinio konkurso laureatais.
Ne visi literatų būrelio nariai tapo rašytojais, poetais ar kritikais – ne tai svarbiausia. O meilę literatūrai, kūrybai, įtaigiam poetiniam  žodžiui širdyje išlaikė kiekvienas.
Būreliui įvairiu metu vadovavo mokytojai S. Stonkus, J. Katinas, O. Gikytė – Šakėnienė, G. Aleksaitė, R. Raila, V. Žemaitytė.

 

Dramos būrelis

Įkurtas 1955 m. mokytojos Janinos Kaušpėdienės iniciatyva. 1955–1956 m. 6-7 klasių mokiniai suvaidino S. Kymantaitės – Čiurlionienės pasaką „Dvylika brolių, juodvarniais lakstančių“. Buvo inscenizuotos pasakos „Pelenė“ ir „Našlaitė“. Mokiniai, vadovaujami mokytojo D. Kazlausko, pastatė K. Binkio pjesę „Atžalynas“.

1957 m. dramos būrelis miesto gyventojams parodė A. Liobytės 5 veiksmų pjesę – pasaką „Kupriukas muzikantas”. Puikiai suvaidino mokiniai B. Laskauskas, D. Kupriūnaitė, P. Biržietytė.
1957–1958 m. m. vaidinta V. Rimkevičiaus „Vandens lelija”, Br. Buivydaitės „Stebuklingoji radasta”, „Pasakų šalis”.
Didžiausio pasisekimo sulaukė J. Grušo tragedija „Herkus Mantas”. Kaip prisimena būrelio vadovė J. Kaušpėdienė, tais laikais iki ašarų sujaudindavo jaunųjų aktorių pasakyti žodžiai: „Už laisvą Prūsiją, už laisvą Lietuvą!”. Mokiniai spektaklį parodė ir Kavarsko, Utenos, Rokiškio žiūrovams. Ir šiandien daug kas prisimena “Herkaus Manto” aktorius – A. Gogelį, V .Vasiliauskaitę, A. Lagnūną, B. Laskauską. 
Dramos būrelio vadovė J. Kaušpėdienė buvo labai aktyvi ir kūrybinga mokytoja. Ji buvo teatro talentas – pati piešė dekoracijas, siuvo drabužius, o jos aktoriai buvo didžiausi mokyklos neklaužados. Ir šiandien ne vieną buvusį jos būrelio aktorių galima pamatyti scenoje.

 

 

Turistų būrelis

Šeštajame - septintajame dešimtmetyje buvo veiklus turistų būrelis, kuriam vadovavo didelis entuziastas mokytojas Jonas Juknevičius. 1967 m. moksleiviai gynė jaunųjų Lietuvos turistų garbę visasąjunginiame turistų sąskrydyje. 1958 m. dalyvavo žygiuose po Lietuvą ir Karpatų kalnus, žygiavo maršrutu Anykščiai – Nida – Kaliningradas. Aktyviausi turistai buvo B. Pakalnytė, J. Pajarskas, A. Nečiūnas, J. Reisaitė, V. Šulgaitė ir kiti.
1965 m. respublikiniame turistų sąskrydyje Anykščiuose dalyvavo net dvi mokyklos vyresniųjų klasių moksleivių trupės. Dešimt dienų plaukė valtimis srauniąja vaizdinga Šventąja. Diena po dienos besigrožėdami pakrančių vaizdais, besidomėdami Antaliepte, Dusetomis ir kitais miesteliais, biliūniečiai atplaukė beveik nuo Zarasų iki gimtųjų Anykščių.

1965 m. jaunieji turistai, vadovaujami J. Juknevičiaus, organizavo kelionę į Karpatus. Visi grįžo susižavėję kalnais, pilni neišblėstančių įspūdžių. 
Būrelio nariai turistinių kelionių metu rinko kraštotyrinę medžiagą, rašė turistų dienoraštį. Dažnai jaunieji turistai rajoniniuose ir respublikiniuose sąskrydžiuose laimėdavo prizines vietas. Buvę būrelio nariai mokytojui J. Juknevičiui iki šiol dėkingi už tai, kad išmokė fotografuoti, suprasti žemėlapį, kad dalyvavo turistų sąskrydžiuose, pažino laužo dūmų skonį, irstėsi Šventąja, pamatė Karpatus...

 

Gamtininkų būrelis

Aktyvi buvo jaunųjų gamtos mylėtojų, ankščiau dar vadinamų mičiurininkais, veikla. 1949 m. būrelio narių skaičius išaugo iki 346. Ilgą laiką mičiurininkams vadovavo mokytojas V. Karvelis. 1953 m. būrelio veikla buvo pripažinta geriausia respublikoje. Moksleiviai net septyniuose laukuose augino kelis šimtus įvairiausių augalų, vykdė daug bandymų, susirašinėjo su kitų respublikų botanikos sodais. Būrelio nariai dirbo sodininkų, daržininkų, bitininkų sekcijose. 
1954 m. mokyklos mičiurininkai dalyvavo Visasąjunginėje žemės ūkio paradoje Maskvoje. Už puikius rezultatus auginant daržoves 17 būrelio narių buvo apdovanoti medaliais ir diplomais. Aktyviausi mičiurininkai buvo Radzevičius, Pesliakas, Ramanauskas, Šulgaitė.
 1955 m. jaunieji gamtininkai pradėjo auginti  “ypač vertingą kultūrą - kukurūzus”. Būrelio veikla buvo daugiau pradinė.
Nuo 1957 m. gamtininkams vadovavo mokytoja S. Pakalnienė. Užsiėmimų metu buvo gilinamos biologijos žinios. Ne kartą moksleiviai laimėjo prizines vietas įvairiuose konkursuose: 1962 m. - respublikiniame gamtos globos konkurse - antrą vietą, 1969 m. - respublikinėje jaunųjų gamtininkų pasiekimų parodoje - pirmą vietą.

Meno kolektyvai

Aukščiausią meninį lygį pasiekė mokyklos chorai. Mokytojo P. Dūmano vadovaujami, jie kasmet pelnydavo prizines vietas rajono ar respublikos meto kolektyvų apžiūrose. 1967, 1979, 1980 m. mišrus choras respublikiniuose bendrojo lavinimo mokyklų choro konkursuose pelnė laureatų vardą. Gražiai mokyklos dainorėliai pasirodydavo tradiciniame televizijos konkurse „Dainų dainelė”. Mergaičių ansamblis tapo „Dainų dainelės - 78” laureatu, o 1980 m. tame pačiame konkurse laureatais tapo mokiniai T. Ladiga ir S. Tumalevičiūtė. Įdomu tai, kad geriausiai pasirodžiusių jaunųjų dainininkų koncerte Operos ir baleto teatro scenoje visiems laureatams pritarė lengvosios muzikos orkestras, o anykštėnams – mokyklos skudutininkų ansamblis. 1982 m. „Dainų dainelės” laureatu tapo biliūnietis K. Abramovas. 
Žinomas buvo ir mokyklos skudutininkų ansamblis, suburtas P. Dūmano iniciatyva. 1967 m. Vilniuje vykusiame moksleivių festivalyje skudutininkai pelnė laureato vardą, o 1964 m. ir 1977 m. respublikinėje moksleivių dainų šventėje – pirmąją vietą. 1975 m. Kaune respublikinėje meno kolektyvų apžiūroje „Žiogeliai meistreliai” skudutininkų ansamblis vėl tapo laureatu.
Miesto ir rajono šventėse gražiai pasirodydavo ir mokyklos pučiamųjų orkestrėlis, kuriam vadovavo mokytojas P. Aleksiejus.
Mokyklos tautinių šokių kolektyvas (vadovė – mokytoja M. Ogurcovienė) ne kartą dalyvavo respublikinėje Dainų šventėje.

Sportas

Pokario metais aktyvią veiklą pradėjo sportininkai. 1949 m. sporto būreliui vadovavo J. Šakėnas, M. Tarasevičienė. Užsiėmimus lankė 250 mokinių. veikė šių sporto šakų sektoriai: gimnastikos, lengvosios atletikos, krepšinio, tinklinio, futbolo, slidinėjimo, čiuožimo. Geriausių rezultatų pasiekė krepšininkai ir lengvaatlečiai. Krepšinį gerai žaidė A. Pakšys, P. Stankevičius, P. Pukas.
Šalia mokyklos buvo aikštynas. Žiemą užsiėmimai vykdavo ir klojime. 1956 m. mokyklos sporto būreliui vadovavo mokytojas A. Vingrys. Moksleiviai ypač mėgo futbolą, stalo tenisą, krepšinį, dviračių krosą, šaudymą. Dideli sporto entuziastai buvo mokiniai P. Kugys, B. Pavilanskas, R. Žilinskas, H. Čegys, S. Petraška.
Rajoninėje moksleivių spartakiadoje mokyklos sportininkai pasiekdavo gerų rezultatų: 1957 m. – pirma vieta stalo teniso, plaukimo, krepšinio, tinklinio varžybose. 1958 m. nugalėtojais tapo futbolininkai, šachmatininkai, slidininkai. Populiarios buvo žiemos sporto rungtys – ledo rutulys, slidinėjimas. Ant Šventosios upės vykdavo čiuožimo varžybos. Moksleivius savo pavyzdžiu uždegdavo mokytojai: pertraukų metu į aukštį šokinėdavo A. Ulčinas, o S. Kunčinas su žmona labai mėgo čiuožti.
Septintajame dešimtmetyje gerų rezultatų pasiekė stalo teniso mėgėjai, vadovaujami mokytojo D. Kazlausko. 1964 m. Lietuvos „Nemuno” draugijos stalo teniso čempionato nugalėtoja tapo L. Kaušpėdaitė, o 1965 m. rajono garbę Lietuvos moksleivių spartakiadoje sėkmingai gynė N. Railaitė, L. Kaušpėdaitė, J. Juškevičiūtė.
Fizinio lavinimo mokytojas J. Malelė subūrė jaunuosius imtynininkus , kurie pasiekė gerų rezultatų. 1967–1968 m. Lietuvos „Nemuno” draugijos pirmenybėse čempionais tapo M. Slavenskas, S. Katuoka, E. Dulevičius. 1968 m.  M. Slavenskas tapo Pabaltijo čempionu.

Radijo mėgėjų būrelis

Veiklos pradžia – 1968 metai, kada didelis radijo sporto entuziastas Danielius Biknys subūrė moksleivių radijo mėgėjų grupę. Greitai kolektyvinei radijo stočiai UK2BBF buvo leista užmegzti pirmuosius ryšius su kitų šalių radijo mėgėjais. Aktyviausi būrelio nariai buvo Rita, Valentinas ir Vida Češūnai, Arvydas Vingrys, Algirdas Uzdonas, Onutė ir Genutė Juodelytės. O kai būrelį pradėjo lankyti Albertas Pipiras, buvo sukonstruotas geresnės antenos ir galingesnis siųstuvas. A. Pipiras, jau studijuodamas Kauno Politechnikos institute, aktyviai rėmė būrelio veiklą.
Puikiai sekėsi moksleiviams įvairiose varžybose. Radijo telegrafijos rungtyje pirmasis aukso medalį respublikinėse varžybose iškovojo Algirdas Uzdonas. O R. Češūnaitė ir O. Juodelytė pateko į Lietuvos rinktinę ir dalyvavo TSRS čempionate. Daug metų mokyklos radijo mėgėjų komanda respublikinėse varžybose laimėdavo pirmąsias vietas. Nors materialinė bazė stiprėjo, tačiau nuo devintojo dešimtmečio viduro ėmė blėsti moksleivių domėjimasis radijo sportu visoje Lietuvoje.

Pionierių ir komjaunimo organizacijos

Mokyklos istorija nebūtų objektyvi, jei nepaminėtume pionierių ir komjaunimo organizacijų, kurių nariai, norėjo to ar ne, buvo beveik visi mokiniai, ypač paskutiniuoju dešimtmečiu.
Šios organizacijos mokykloje susikūrė jau pirmosios sovietų okupacijos metais. Karas laikinai nutraukė jų veiklą.
1944 m. rudenį į mokyklą atvyko komsorgas S. Bruneizeris, pradėjęs organizuoti pionierių ir kojaunuolių veiklą. Vėliau jo darbą tęsė komsorgas A. Ubagevičius.
Šios organizacijos buvo kuriamos naudojant įvairiausio pobūdžio spaudinimą, ypač prieš gerai besimokančius mokinius. Beveik kiekviename Pedagogų tarybos posėdyje partiniai darbuotojai, švietimo skyriaus vedėjai kaltino mokytojus dėl mažo pionierių ir komjaunuolių  skaičiaus.
1953/54 m. m. jau buvo 150 pionierių, o komjaunuolių eilės išaugo nuo 74 iki 110. 1981/82 m. m. iš 771 moksleivio šioms organizacijoms priklausė net 652 mokiniai.
Komjaunimui priklausė beveik visi septintojo – devintojo dešimtmečio mokiniai, nes kitaip atsirasdavo kliūčių stojant į aukštąją mokyklą.
Visa mokyklos užklasinė veikla buvo įsprausta į šių organizacijų rėmus – jų vardu turėjo vykti įvairiausi renginiai: ir liaudiškos vakaronės, ir bendravimas su tada taip vadinamų “broliškų respublikų“ moksleiviais, ir turistiniai žygiai bei varžybos, tarybinių kino filmų aptarimas ir kt. Ir vis buvo ieškoma “naujų darbo formų“, primetamų iš aukščiau, galbūt nusižiūrėjus į užsienyje veikusias skautų ir kitas organizacijas, tik uždėjus ryškią ideologinę kepurę. Tai įvairūs vajai, “lenininės įskaitos“ , internacionaliniai klubai, socialistinės lenktynės, individualūs kompleksiniai planai ir t. t. Taip beieškant naujų formų, atėjo ir atgimimo laikotarpis, o su juo baigė egzistenciją ir pionierių bei komjaunimo organizacijos.