Mokyklai pasisekė, kad jai vadovavo tokios asmenybės, kaip Jurgis Gūžys, Matas Grigonis, Tomas Glodas, o vaikus mokė puikūs mokytojai – Anelė Kairytė, Vincas Petronis, Pranas Šulga, Silvestras Bortkevičius, Balys Žvirblis, Antanas Kryžanauskas, Olga Kupstienė, ir kiti. 1920–1940 m. Anykščių vidurinėje mokykloje įvairiu metu dirbo 46 mokytojai, kurių dauguma suprato savo atsakomybę prieš mokinius, visuomenę, valstybę, todėl dirbo stropiai ir negailėdami jėgų. Mokytojas to meto visuomenėje turėjo didelį autoritetą, o mokiniai mylėjo tokius mokytojus, kurie kuo nors išsiskyrė iš mokyklos ir aplinkinio gyvenimo įprastos pilkumos – gabius, darbščius, įdomius.

Tarp pirmųjų mokytojų buvo Anelė Kairytė – anykštietė, iš Ažupiečių, garsiųjų dainininkų Kairiūčių sesuo, tolima Baranausko giminaitė. Anelė, kaip ir kitos seserys, turėjo labai gerą balsą – lyrinį sopraną. Yra dainavusi Baranausko  „Anykščių šilelį“, kitas dainas. Vėliau mokytoja prisimindavo 1920 m. surengtą koncertą Anykščiuose. Choras dainavo „Karvelėli mėlynasis“, o Anelė atliko solo partiją. Dvidešimtmetė solistė stovėjo prieš savo krašto žmones – pačią reikliausią publiką. Neilgai A. Kairytė mokytojavo Anykščiuose. Ištekėjusi už karininko Kosto Bajoro, persikėlė gyventi į Kaišiadoris.

Mokinių mylimas ir gerbiamas buvo jaunas, energingas mokytojas Vincas Petronis. Kaip prisimena jo buvęs auklėtinis R. Šaltenis, mokytojas su mokiniais buvo labai taktiškas, stengdavosi kuo daugiau bendrauti. Jis sugebėjo į save patraukti ne tik mokytojus, bet ir apylinkės jaunimą. V. Petronis buvo laisvamaniškų pažiūrų, kurias drąsiai dėstė kartu su mokytoju Pranu Šulga. 1925 m. liepos 8 d. mokyklos direktorius J. Gūžys kreipiasi į Švietimo ministeriją: „Gal ministerija perkeltų į kitą mokyklą V. Petronį ir P. Šulgą dėl šių priežasčių: mokytojas V. Petronis, būdamas valstiečių liaudininkų partijos narys, savo veikimu sukelia dalies mokinių ir šiaip visuomenės nepasitenkinimą. Tikybos dalykuose turi savo nuomonę, dėl to buvo kilę nesusipratimai tarp V. Petronio ir kapeliono J.  Steponaičio. Kaip mokytojas V. Petronis neblogas – darbštus, rūpestingas, stropus, antri metai Palangoje lanko fizinio lavinimo kursus. 1923 m. dalyvavo pedagoginėje ekskursijoje į Vokietiją ir Čekoslovakiją. Apie P. Šulgą galima pasakyti lygiai tą patį, tik antitikybinį nusistatymą mažiau parodo, tačiau įtakos mokiniams turi daugiau“.

1925 m. V. Petronis buvo iškeltas į Vilkiją. 1926 m. – išrinktas į Seimą kaip Valstiečių liaudininkų partijos atstovas.

Pranas Šulga, mokęs vaikus algebros, dailyraščio, dainavimo, 1919–1920 m. savanoriu tarnavo 4-ajame Lietuvos Karaliaus Mindaugo pulke, buvo apdovanotas savanorio kūrėjo medaliu.