SCENINĖ VEIKLA
1920 -1940
SCENINĖ VEIKLA
1920 -1940
ANYKŠČIŲ JONO BILIŪNO GIMNAZIJOS MUZIEJUS
MOKYTOJAI
1920 –1940
Mokyklai pasisekė, kad jai vadovavo tokios asmenybės, kaip Jurgis Gūžys, Matas Grigonis, Tomas Glodas, o vaikus mokė puikūs mokytojai – Anelė Kairytė, Vincas Petronis, Pranas Šulga, Silvestras Bortkevičius, Balys Žvirblis, Antanas Kryžanauskas, Olga Kupstienė, ir kiti. 1920–1940 m. Anykščių vidurinėje mokykloje įvairiu metu dirbo 46 mokytojai, kurių dauguma suprato savo atsakomybę prieš mokinius, visuomenę, valstybę, todėl dirbo stropiai ir negailėdami jėgų. Mokytojas to meto visuomenėje turėjo didelį autoritetą, o mokiniai mylėjo tokius mokytojus, kurie kuo nors išsiskyrė iš mokyklos ir aplinkinio gyvenimo įprastos pilkumos – gabius, darbščius, įdomius.
Tarp pirmųjų mokytojų buvo Anelė Kairytė – anykštietė, iš Ažupiečių, garsiųjų dainininkų Kairiūčių sesuo, tolima Baranausko giminaitė. Anelė, kaip ir kitos seserys, turėjo labai gerą balsą – lyrinį sopraną. Yra dainavusi Baranausko „Anykščių šilelį“, kitas dainas. Vėliau mokytoja prisimindavo 1920 m. surengtą koncertą Anykščiuose. Choras dainavo „Karvelėli mėlynasis“, o Anelė atliko solo partiją. Dvidešimtmetė solistė stovėjo prieš savo krašto žmones – pačią reikliausią publiką. Neilgai A. Kairytė mokytojavo Anykščiuose. Ištekėjusi už karininko Kosto Bajoro, persikėlė gyventi į Kaišiadoris.
Mokinių mylimas ir gerbiamas buvo jaunas, energingas mokytojas Vincas Petronis. Kaip prisimena jo buvęs auklėtinis R. Šaltenis, mokytojas su mokiniais buvo labai taktiškas, stengdavosi kuo daugiau bendrauti. Jis sugebėjo į save patraukti ne tik mokytojus, bet ir apylinkės jaunimą. V. Petronis buvo laisvamaniškų pažiūrų, kurias drąsiai dėstė kartu su mokytoju Pranu Šulga. 1925 m. liepos 8 d. mokyklos direktorius J. Gūžys kreipiasi į Švietimo ministeriją: „Gal ministerija perkeltų į kitą mokyklą V. Petronį ir P. Šulgą dėl šių priežasčių: mokytojas V. Petronis, būdamas valstiečių liaudininkų partijos narys, savo veikimu sukelia dalies mokinių ir šiaip visuomenės nepasitenkinimą. Tikybos dalykuose turi savo nuomonę, dėl to buvo kilę nesusipratimai tarp V. Petronio ir kapeliono J. Steponaičio. Kaip mokytojas V. Petronis neblogas – darbštus, rūpestingas, stropus, antri metai Palangoje lanko fizinio lavinimo kursus. 1923 m. dalyvavo pedagoginėje ekskursijoje į Vokietiją ir Čekoslovakiją. Apie P. Šulgą galima pasakyti lygiai tą patį, tik antitikybinį nusistatymą mažiau parodo, tačiau įtakos mokiniams turi daugiau“.
1925 m. V. Petronis buvo iškeltas į Vilkiją. 1926 m. – išrinktas į Seimą kaip Valstiečių liaudininkų partijos atstovas.
Pranas Šulga, mokęs vaikus algebros, dailyraščio, dainavimo, 1919–1920 m. savanoriu tarnavo 4-ajame Lietuvos Karaliaus Mindaugo pulke, buvo apdovanotas savanorio kūrėjo medaliu.
Vincas Petronis
Pranas Šulga
Antanas Kryžanauskas
Prie vidurinės mokyklos moksleivių ugdymo, laisvalaikio organizavimo daug prisidėjo ir pradžios mokyklos mokytojai. Iš visų išsiskyrė pradžios mokyklos vedėjas mokytojas Jonas Mačeika. Nuo 1926 m. jis dirbo Anykščiuose. Noriai bendravo su jaunimu, rengė vakarus, buvo sceninių vaidinimų režisierius, organizuodavo keliones po apylinkes, tolimesnes vietoves. Aktyviai dalyvavo Šaulių būrio veikloje, bendradarbiavo spaudoje. Šis visur suspėjantis mokytojas mokėjo suprasti, padrąsinti eilinį žmogų. Kaip rašo savo atminimuose
T. Glodas, Anykščių kultūrinis gyvenimas klestėjo pirmiausia Jono Mačeikos dėka.
1932–1935 m. karinį parengimą dėstė pradžios mokyklos mokytojas atsargos karininkas Antanas Kryžanauskas. Jis buvo aktyvus Šaulių sąjungos narys, vadovavo šaulių būriui, sportavo, įkūrė jaunųjų ūkininkaičių raitelių būrį, dalyvavo kultūrinėje veikloje.
Netikęs savo idėjomis ir veikla tuometinei Anykščių miesto valdžiai, buvo perkeltas mokytojauti į kaimo mokyklą. 1935 m. lapkričio 6 d. savo dienoraštyje A. Kryžanauskas rašė: „Dažnai mintimis grįžtu į Anykščius, į savo kentėjimus ir džiaugsmus. Dalia palengvėja, nerimas krūtinę plėšo, mintys pabaidytų varnų būriu kyla... Kad Tėvynę mylėjau kitaip, kaip kiti, kad mylėjau ją suvargusią, kenčiančią, ir pats kentėjau su ja ir dėl jos, todėl buvau nesuprastas ir mano meilė jiems atrodė kaip erezija. Tik jautrios ir taurios širdys supranta. Rašytojo A. Vienuolio – Žukausko dovana, paskutinis jo kūrinys „Ministeris“ su autografu tai liudija.
Anykščių Šaulių organizacijos archyvas apie 1936 m.
Pirmoje eilėje iš kairės:
2. rašytojas A. Žukauskas–Vienuolis,
3. daktaras A. Laskauskas,
4. anstolis E. Liudvigas.
Antroje eilėje:
1. mokytojas J. Mačeika,
2. mokytojas A. Motiejūnas,
3. policijos nuovados viršininkas V. Zalatorius,
4. Šaulių organizacijos valdybos sekretorius A. Deveikis,
5. Šaulių kuopos švietimo vadovas, progimnazijos direktorius T. Glodas.
Anykščiai, mano mylimi Anykščiai. Jums atidaviau gražiausias jaunystės dienas, neilstančią energiją, žinias ir sveikatą, o jūs už tai mane leidžiate apspjaudyti ir išvyti“.
Didelę įtaką mokiniams ir jų tėvams turėjo kapelionai Jonas Steponaitis, Kazimieras Mazūras, Kazimieras Barauskas, Mykolas Grigaliūnas, Juozapas Apanavičius. Iš visų išsiskyrė Paulius Jatulevičius – didžių polėkių žmogus, eruditas. 1939 m. jis išvyko studijuoti į Romą, vakaruose tapo teologijos mokslų daktaru, parašė ir sudarė daug knygų.
Žydų tikybą dėstė Abraomas Bliacheris ir Rachmielis Govendas. Pravoslavų tikybą – Ilja Gobecas, Nikolajus Černajus, Mykolas Savickis. Mokinių sveikata įvairių metu rūpinosi gydytojai Henzė, Hermanas Šumacheris, Adomas Laskauskas.
Mokytojai pirmi būdavo kultūros baruose. Anykščiuose veikė J. Basanavičiaus liaudies universitetas, kurio dekanas buvo mokyklos direktorius M. Grigonis. Daugumas mokytojų čia skaitė paskaitas, vykdavo ir į kaimo mokyklas. Be paskaitų, beveik kiekvieną kartą būdavo ir meninė programa – trumpi vaidinimai, muzikinė dalis, trumpas filmas ar kino kronika. Šaulių salė būdavo pilnutėlė, ypač sekmadieniais.
Mokyklos direktorius T. Glodas vadovavo Lietuvių kultūros draugijos Anykščių skyriui. 1939 m. surengtoje kultūros savaitėje aktyviai dalyvavo mokytojai S. Bortkevičius, J. Mačeika, P. Šulga ir kiti.
1939 m. rugpjūčio mėn. anykštėnai mokytojai, moksleiviai, miesto visuomenė nuoširdžiai priėmė Vilniaus krašto lietuvių mokytojų delegaciją. Ir patys mokytojai neretai organizuodavo ekskursijas, išvykas į gamtą. Ypač mėgiamos buvo kelionės baidarėmis. Kartą T. Goldas, A. Grigas, A. Kryžanauskas, J. Mačeika, A. Motiejūnas su šeimomis plaukė maršrutu Anykščiai – Kaunas.
Kita kelionė – Obeliai – Anykščiai. Dalyvavo ir A. Vienuolis su sūnumi Stasiu.
Geriausi šachmatininkai buvo K. Bulotas, S. Bortkevičius, S. Puodžiūnas.
Materialinė mokytojų padėtis pirmaisiais mokyklos gyvavimo metais buvo sunki. Vėliau, sustiprėjus valstybei, atlyginimai buvo sureguliuoti ir mokytojai be vargo galėjo išlaikyti savo šeimą. 1925 m. mokyklos direktoriaus atlyginimas buvo 688 litai 97 centai per mėnesį. Mokytojui buvo nustatyta 24 pamokų savaitės norma. Mėnesinis atlyginimas už tai – 433 litai. Už kiekvieną papildomą pamoką gaudavo priedą – po 15 litų 83 ct. Už rašto darbų taisymą – po 79 ct. už kiekvieną klasę. Kartais mokytojai pinigais paremdavo sunkiai besiverčiančius mokinius. O 1932 m. dalyvavo akcijoje Vytauto Didžiojo muziejaus statybai remti. Kelis mėnesius tam buvo skiriama 1% atlyginimo.
Dauguma mokytojų buvo baigę Veiverių, Kauno „Saulės“, Marijampolės mokytojų seminarus, „Saulės“ kursus Utenoje.
VIDURINĖS MOKYKLOS MOKYTOJAI, DIRBĘ 1920–1940 m.
Eil. Mokytojo pavardė, vardas Dėstomas dalykas Darbo metai
nr.
-
kun. Apanavičius Juozapas
-
kun. Barauskas Kazimieras
-
Barisaitė Sofija
-
Bliacheris Abraomas
-
Bortkevičius Silvestras
-
Čegienė Stefanija
-
Černajus Nikolajus
-
Dirgintas Edmundas
-
Dzevaltauskas Klemensas
-
Galinis Andrius
-
Gineitis Pranciškus
-
Glodas Tomas
-
Gobecas Ilja
-
Govendas Mauša
-
kun. Grigaliūnas Mykolas
-
Grigonis Matas
-
Gūžienė Eleonora
-
Gūžys Jurgis
-
Januškevičienė Marija
-
Januškevičius Stasys
-
kun Jatulevičius Povilas
-
Kairytė Anelė
-
Kapolkaitė Elžbieta
-
Kazokaitienė Bronislava
-
Kiškis Enrikas
-
Kryžanauskas Antanas
-
Kupstienė Olga
-
Liepus Albinas
-
Lipmanavičiūtė Perlė
-
Liudvigienė Alisa
-
Makštys Edvardas
-
Makūnas Andrius
-
kun. Mazūras Kazimieras
-
Micevičius Petras
-
Motiejūnas Aleksandras
-
Pelenaitė Alisa
-
Petronis Vincas
-
Reinkis Otas
-
Savickis Nikolajus
-
Siemaškaitė Zofija
-
kun. Steponaitis Jonas
-
Survila Juozas
-
Šulga Pranas
-
Zabielaitė Julė
-
Žilinskaitė Vanda
-
Žvirblis Balys
tikyba
tikyba
darbai
žydų tikyba
matematika, istorija, lotynų k.
piešimas, darbai
pravoslavų tikyba
lietuvių kalba
muzika
lietuvių k., geografija
lietuvių k., gamta, piešimas
lietuvių k., algebra
lietuvių k., algebra, geografija
žydų tikyba
tikyba
lietuvių k., geografija
darbai
lietuvių k., geografija
kūno kultūra, darbai, piešimas
gamta, fizika, buhalterija
tikyba
matematika, istorija, geografija
muzika, piešimas
piešimas, darbai
muzika
karinis parengimas
kūno kultūra, darbai
muzika
vokiečių kalba
vokiečių k., piešimas
piešimas
lietuvių k., kūno kultūra, gamta
tikyba
lietuvių k.
karinis parengimas
vokiečių kalba
gamta, fizinis lav., vokiečių k.
vokiečių kalba, muzika
pravoslavų tikyba
lietuvių k., gamta, piešimas
tikyba, lotynų k.
muzika
algebra, geometrija
istorija, matematika
lietuvių k., istorija, geografija
lotynų k., geografija
1939–1940
1937–1934
1927–1929
1931–1932
1933–1940
1939–1940
1934–1935
1939–1940
1921–1923
1927–1929
1935–1939
1929–1940
1924–1928
1932–1940
1931–1938
1929–1934
1920–1927
1920–1929
1929–1934
1929–1934
1938–1939
1920–1922
1932–1933
1936–1939
1931–1932
1932–1935
1934–1940
1934–1937
1931–1932
1934–1940
1922–1932
1926–1929
1929–1931
1934
1936–1940
1920–1925
1920–1925
1928–1931
1935–1940
1925–1926
1920–1929
1920–1921
1922–1929
1923–1933
1934–1938
1934–1937
Mokytojai su grupe mokinių 1930 m. Iš kairės:
1. T. Glodas,
2. O. Reinkis,
3. J. Zabielaitė,
4. M. Grigonis,
5. M. Januškevičienė,
6. kapelionas K. Mazūras,
7. S.Januškevičius
Progimnazijos mokytojai 1935 m. Iš kairės:
1. B. Žvirblis,
2. A. Liudvigienė
3. S. Bortkevičius,
4.. kapelionas M. Grigaliūnas,
5. T. Glodas,
6. O. Kupstienė,
7. V. Žilinskienė,
8. A. Liepus