SCENINĖ VEIKLA
1920 -1940
SCENINĖ VEIKLA
1920 -1940
ANYKŠČIŲ JONO BILIŪNO GIMNAZIJOS MUZIEJUS
BRONIUS JUŠKA (1909-11-06–1982-08-15)
Gimė Aščiagalių kaime, Subačiaus valsčiuje, Panevėžio apskrityje. 1930 m. baigė Panevėžio valstybinę gimnaziją, o 1936 m. – Kauno Vytauto Didžiojo Universiteto Teologijos-filosofijos fakulteto filosofijos skyrių. Dirbo Kauno Jėzuitų gimnazijoje, Kauno darbo rūmų privačioje suaugusiųjų gimnazijoje mokytoju. 1940 m., uždarius Kauno Jėzuitų gimnaziją, buvo paskirtas Anykščių vidurinė mokyklos mokytoju, o nuo 1941 m. rugsėjo 1 d. – direktoriumi.
Bronius Juška buvo talentingas istorijos mokytojas. 1940 m. vasario 19 d. Kauno Jėzuitų gimnazijos direktorius, rašydamas Broniaus Juškos charakteristiką, pažymi, kad „mokytojo pamokos pasižymi turiningumu, aiškinimo lengvumu ir nepaprastu gyvumu, dėl to jo mokinių yra labai mėgiamos“181
Buvęs mokinys A. Paulavičius prisimena: „Jo pamokos – neeilinės. Jis nuostabiai dėstė, nuostabiai kalbėjo. Tas elegantiškas, visuomet gražiausiai apsirengęs mokytojas berte bėrė žodžius, kurie krito į mūsų jaunas širdis ir pasiliko ilgam ilgam. Į istorijos pamokas ateidavo nešdamasis krūvą knygų, cituodavo pirmuosius istorijos šaltinių lenkų, rusų, vokiečių, lotynų kalbomis. Galingu tenoru dainuodavo arijas iš operų, kurių mes, provincijos gimnazistai, dar nebuvome girdėję“.
Sunkiau sekėsi Broniui Juškai vadovauti mokyklai. Didelė jo kaltė, kad 1942 m. lapkričio mėn. kilo konfliktas tarp direktoriaus ir mokytojų bei mokinių.
B. Juška (antras iš kairės) kartu su mokytojais ir mokiniais 1942 m.
1943 m. sausio mėn. Viduriniojo ir pedagoginio mokslo departamentas, peržiūrėjęs Anykščių gimnazijos bylą, Broniui Juškai parašė:
„Tamstai itin sunku buvo vadovauti gimnazijos kolektyvui. Apie jus, kaip dalyko žinovą, Švietimo valdyba itin gerai atsiliepė, tačiau buvo konstatuota, kad tamstai mokyklą administruojant trūksta takto“.
1943 m. vasario 1 d. Bronius Juška buvo atleistas iš direktoriaus pareigų. Greitai jis Išsikėlė iš Anykščių. Pokario metais dirbo Panevėžio, Kriukių, Keturvalakio mokyklose, 1965–1969 m. – Kauno 7-oje vidurinėje mokykloje. Visur dėstė nebe istoriją, bet matematiką. O matematiku tapo todėl, kad sąžinė neleido meluoti, kraipyti istorinę tiesą (buvo gavęs užduotį rašyti istorijos vadovėlį – atsisakė) .
Buvę mokiniai su meile prisimena mokytojo įtaigų, auklėjanti žodį, tautos meilę skiepijančias istorijas pamokas. Šis taurus, principingas žmogus nesulaukė Atgimimo. Mirė 1982 m. rugsėjo 15 d. Palaidotas Bigailių kapinėse netoli Troškūnų.