Jurgis Gūžys – pirmasis Anykščių vidurinės mokyklos vedėjas. Gimė 1885 m. gegužės 24 d. Rokų kaime, Panemunėje. Baigęs Veiverių mokytojų seminariją, dirbo Kupreliškyje. Aktyviai dalyvavo Traupio klebono Dominyko Tuskenio  į steigtame Blaivystės draugijos Traupio skyriuje, rinko kraštotyrinę medžiagą.

Prasidėjus I-ajam Pasauliniam karui, kartu su žmona Eleonora pasitraukė į Rusiją. Karačiove dirbo raštininku.

Pasibaigus karui, grįžo į Lietuvą. 1920 m. rugpjūčio 27 d. J. Gūžys buvo pasiųstas į ką tik įsteigtą Anykščių vidurinę mokyklą. Pirmajam vedėjui teko sunkus uždavinys: reikėjo remontuoti karo nusiaubtus pastatus, kviesti mokytojus, rūpintis mokymo priemonėmis, organizuoti pirmųjų mokinių priėmimą.

Buvę mokiniai J. Gūžį prisimena kaip puikų organizatorių, nuoširdų mokytoją.

Rašytojas Rapolas Šaltenis prisimena, kad mokytojo dėka mokiniai pradėjo gėrėtis ir grožėtis gamta. Per poeziją direktorius išmokęs mokinius žiūrėti į žvaigždėtą dangų, klausyti lakštingalų suokimo ir medžių ošimo. Kai mokiniai Pesliuose sodino jaunas pušeles, direktorius vis kartojo: “Užaugę jūs čia rasite ošiančius pušynus“. Direktorius prie mokyklos sutvarkė aplinką, pasodino vaismedžių, įsigijo bičių.

1928–29 m. mokslo metais kilus konfliktui tarp atskirų mokytojų, Švietimo ministerija nutarė visą mokytojų kolektyvą, kartu su direktoriumi priešaky, iškelti iš Anykščių. 1929 m. rugpjūčio 31 d. erdviniame vynininko B. Karazijos bute įvyko direktoriaus išleistuvės. Atėjo visa Anykščių šviesuomenė, tėvų komitetas. Iš A. Baranausko aikštės, kur su gėlių puokšte atėjo atsisveikinti ir rašytojas A. Žukauskas – vienuolis, Gūžiai išvyko į Šėtą. Vėliau dirbo Radviliškyje, Šilalėje. Visur buvo gerbiamas, mylimas mokinių.1941 m. birželio mėn., vykstant pirmiesiems trėmimams, buvęs mokinys pranešė, kad mokytojo šeima įtraukta į tremiamųjų sąrašus. Plikus visą turtą teko slapstytis Kaune pas brolio vaikus.