top of page
RAPOLAS ŠALTENIS (1908-10-24–2007-10-12)

Gimė Klevėnuose (Utenos apskritis). 1923 m. baigė Anykščių progimnaziją, 1927 m. – Panevėžio gimnaziją, 1938 m. – Kauno Vytauto Didžiojo Universitetą. Dirbo lietuvių kalbos ir literatūros mokytoju Kaišiadorių ir Ukmergės gimnazijose.
Nuo 1943 m. vasario 1 d. iki 1944 m. rugpjūčio 31 d. – Anykščių gimnazijos direktorius. Nuo 1943 m. dirbo mokytoju Utenoje. 1958 m. suteiktas Lietuvos Nusipelniusio mokytojo vardas.
Rapolas Šaltenis įmynė ryškia pėdą Anykščių istorijoje. “Anykščiuose apsistoju pas A. Vienuolį. Pas jį gyvena ir du mokytojai: St. Stonkus ir M. Gudaitytė. Su Stonkumi buvau gerai pažįstamas, nes universitete kartu lankėme B.Sruogos Teatro seminarą. Mokytojai ir mokiniai jau žino, kad nauju direktoriumi skiriamas aš, ir visi manęs laukia... Kaip ir prieš dvidešimt metų einu tais pačiais takeliais, einu į „savąją“ mokyklą. Kiekviename žingsnyje vis mieli prisiminimai. Dabar viskas padengta sniegu, todėl gražu...
Aš direktorius! Didelės mano valdos! Trys namai, didelis malkų sandėlis ir tvartas, kuriame galėsiu laikyti iš Klevėnų atsivedęs karvę, kai pavasarį sužaliuos didelė gimnazijai priklausanti lanka prie Anykštos (šitą lanką ir visą kitą gimnazijos žemę, kai čia mokiaus prieš 20 metų, per geometrijos pamokas su mokytoju Makščiu atmatavom, žemėlapį padarėm...). Prie upės didelė pirtis kas antrą šeštadienį kūrenama. Visą tą dieną pagal inspektoriaus Ulčino grafiką mokiniai klasėmis su auklėtojais eina į ją vanotis. Žinoma, čia ne šviesioji Panevėžio pirtis – „terma“, kurioje vadindavom Romos senato posėdžius, deklamuodavom Virgilijų, ir kurioje Dobilas pasitiko mirtį, bet visgi ne kaimiška paišina būstinė...
Aplink dideli daržai, sodas, anais laikais ir mano ranka sodintas.  Koks jis jau užaugęs, lyg jau ir pasenęs – pavasarį bus darbo išgenėti nudžiuvusias šakas“ – rašo savo atsiminimuose Rapolas Šaltenis.

007 (Medium).jpg

R. Šaltenis (dešinėje) ir mokytojas A. Ulčinas kartu su penktos klasės mokiniais 1943 m.

Antanas Paulavičius, 1944 m. baigęs Anykščių gimnaziją, prisimena: “Iki šios dienos džiaugiuosi, kad Rapolas Šaltenis dėstė literatūrą. Mūsų klasikai Maironis, Vaižgantas, Krėvė kaip gyvi iškildavo prieš akis ir tarsi patys ateidavo į klasę. Mokytojas aistringai pasinerdavo į jų kūrybą, skaitydavo prozos ištrauktas, deklamuodavo, vis nusiimdamas ir pasitaisydamas akinius. Prieš studijuodamas literatūrą, jis buvo baigęs Panevėžio gimnaziją, kuriai vadovavo Dobilas, todėl jo dvasią atsinešė ir į Anykščius. Globojo meno kuopą, kokią buvo Panevėžyje sukūręs Dobilas. Įvairiausių pomėgių moksleiviai šioje kuopoje galėjo rasti savo vietą“.
R.Šaltenis yra paskelbęs daugiau šešiasdešimties didesnių ar mažesnių publikacijų įvairiais literatūros, pedagogikos klausimais. Išvertė Vydūno, L. Rėzos vokiškų veikalų, tačiau reikšmingiausi darbai, kuriuos jis sukūrė jau brandaus amžiaus, yra biografinės apybraižos apie A.Žukauską – Vienuolį, A.Baranauską, J.Lindę- Dobilą, beletrizuoti memuarai „Jau skleidės burės“, „Gaudeamus igitur“.
Daugybei savo mokinių R.Šaltenis primena ąžuolą – dvasingumo, doros, gerumo ąžuolą. Jis buvo ir yra kelrodė žvaigždė, rodanti, kaip reikia mylėti ir gerbti gimtąją kalbą, puoselėti, gaivinti savo tautos tradicijas – net ir gūdžiausią slopinimo vidurnaktį. Plačiau

bottom of page