Gimė Mažeikiuose. Gabus jaunuolis, 1925 m. gavęs Šiaulių gimnazijos baigimo atestatą, studijavo matematiką Kauno universitete.

1928 m. Plungės gimnazijoje pradėjo pedagoginį darbą, kuriam skyrė net 50 gyvenimo metų. Į Anykščius atvyko 1933 m. spalio 16 d. Dėstė matematiką, istoriją, geografiją. 1940 m. rugsėjo 1 d. paskirtas progimnazijos direktoriumi.

Mokytojo A. Ulčino atminty išliko šviesūs atsiminimai apie S. Bortkevičių :

„Kai 1940 m. atvykau į Anykščius, aš ir dar keli nauji mokytojai prisistatėme mokyklos direktoriui. Jis padarė labai gerą įspūdį, draugiškai priėmė. O reikėjo dirbti jau griežtai pasikeitusiomis sąlygomis, nebuvo galima rodyti kokio nors nepasitenkinimo. Sunkiausia gal buvo iš visų pačiam direktoriui, nes reikėjo atsakyti už visus.

S. Bortkevičius buvo aukštos kultūros žmogus, labai gerai suprato tą laikmetį, tiesiog meistriškai sugebėjo laviruoti ir įgyti autoritetą ir esamos valdžios akyse. Jis visada ėjo kartu su mokytojais, kai reikėjo, juos užstodavo. Direktorius buvo ne tik geras, pavyzdingas mokytojas, bet ir gabus matematikas metodininkas, sugebėjęs savo mokinius visada paruošti stipriais matematikais. Buvo aukštos kultūros, draugiškas, iš prigimties turėjo jumoro jausmą, visada buvo malonu su juo bendrauti.

Mokytojas labai mėgo Šventosios upę turėjo pasidaręs baidarę. Buvo labai geras šachmatininkas, retas kuris anykštėnas galėjo prieš jį atsilaikyti. Nebuvo jam svetimas visuomeninis gyvenimas. Aktyviai dalyvavo visuose kultūriniuose renginiuose kartu su rašytoju A. Vienuoliu ir kitais entuziastais“

JAV gyvenantis buvęs progimnazijos mokinys dailininkas Rudolfas Baranikas S. Bortkevičių prisimena kaip rimčiausią labiausiai pažangų direktorių.

„1941 m. liepos pradžioje Anykščių nacionalistų buvau išduotas ir pasodintas į vietos „kalėjimą“, o kiek vėliau išgabentas į Utenos kalėjimą. Čia išbuvau apie 2 savaites“ prisimena S. Bortkevičius.

Prie mokytojo išlaisvinimo prisidėjo Anykščių šviesuolis, klebonas Juozas Čepėnas, filosofijos mokslų daktaras, gerai mokėjęs vokiečių kalbą Jis apie save rašė: „Antrojo pasaulinio metais išgelbėjau daug valdininkų, kurie ėjo pareigas prie bolševikų valdžios. Bortkevičių, gimnazijos direktorių, ir Šulgą, pradžios mokyklos vedėją, išvadavau iš kalėjimo, laiduodamas savo turtu ir asmenimi...“